Vienas iš seniausių verslų Lietuvoje – žemės ūkis, kuris nors ir patyręs daug išbandymų, išlieka ypatingai svarbus daugeliui iš mūsų, o kartu ir visai Lietuvai. Smulkūs ūkiai geba lanksčiau prisitaikyti prie įvairių aplinkos bei rinkos pokyčių, taip pat kuria darbo vietas. Nors smulkieji ūkiai Lietuvoje sudaro du trečdalius visų Lietuvoje žemę deklaravusių ūkių, pasigendama politinės valios jų kūrimosi skatinimui bei rėmimui.

966_850_410_1

Manau, kad ilguoju laikotarpiu smulkių ir vidutinių ūkių (iki 30 ha) išsaugojimas leis išlaikyti šalies žemės ūkį stabilesnį. Nors galima teigti, kad teoriškai stambūs ūkiai technologiškai ir ekonomiškai yra racionalesni ir perspektyvesni, tačiau Lietuvoje jie neišsprendžia nei socialinių, nei ekonominių bei ekologinių problemų. Žinoma, yra išimčių, tačiau daugelio stambių ūkių tikslas – pelnas ir intensyvi gamyba, o smulkieji ūkiai dažnai gali užsiimti bei plėtoti netradicinius žemės ūkio verslus (tokius kaip vaistinių žolelių, įvairių uogų auginimas ir kt.).

Ypatingai svarbu daugiau dėmesio skirt smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams modernizuoti bei jų konkurencingumui didinti, kadangi būtent tai padės išsaugoti tvarią ūkių struktūrą Lietuvoje.  Remiant ūkininkavimo tradicijų puoselėjimą, darnaus verslo planavimą, gamtinių išteklių saugojimą, turi būti taikomas didesnis ES paramos intensyvumas (iki 30 proc. metinio tiesioginių išmokų finansavimo) smulkiesiems ūkininkams. Taip pat parama turi būti diferencijuojama pagal kiekvieno regiono specifiškumą, atsižvelgiama į ūkininkavimo sąlygas. Smukliesiems ūkiams sunku konkuruoti su stambiais siekiant gauti ES paramą. Iš oficialiai pateikiamų duomenų galima teigti, kad iš 116 tūkst. ūkių tik 500 yra stambūs, tačiau būtent jiems iš 140 mln. EUR ES paramos skirta beveik 100 mln. EUR, o likusiems 115,5 tūkst. ūkių – tik 40 mln. EUR. Nemažai sunkumų kelia ir vis dar didelė administracinė našta. Atsižvelgiant į tai, kad dažnai kaime gyvenantiems ir smulkius ūkius turintiems žmonėms sunku suprasti sudėtingus bei painius dokumentus, kurie reikalingi siekiant gauti paramą, turėtų būti parengtos aiškios pavyzdinės dokumentų pildymo formos, su aiškiomis nuorodomis bei paaiškinimais, identifikuoti ir pašalinti pertekliniai, nereikalingi informaciniai įpareigojimai.

Labai svarbu tai, kad nors kooperacija yra suprantama kaip modernaus žemės ūkio bruožas, Lietuvoje tam ryžtasi vos 4 proc. žemdirbių. Šiuo metu yra nemažai smulkių bei fiktyvių kooperatyvų. Svarbu supaprastinti kooperatyvų kūrimo ir jų veiklos tvarką, įdiegti saugiklius, jog būtų eliminuota iškreipta kooperacija, nustatyti aiškų ir ilgalaikį jų rėmimą, skatinant smulkiuosius ūkininkus ir miško savininkus kooperuotis ir tuo pačiu diegti modernias technologijas.

Dar viena problema – realiai neveikiantys arba priešingai, per daug sudėtingi įstatymai. Turi būti supaprastinta aplinkosaugos srities teisinė bazė, netaikant perteklinių griežčiausių reikalavimų, kurie riboja žemės ūkio veiklą ir vystymąsi, ypatingai saugomose teritorijose. Manau, kad reikalinga patobulinti teisės aktus, siekiant kad statant naujas ar rekonstruojant naujas fermas, kuriose planuojama auginti iki 300 sutartinių gyvulių, nereikėtų rengti detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų, nebūtų privalomas poveikio aplinkai vertinimas, nereikėtų iš naujo nustatyti sanitarinių apsaugos zonų bei gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų. Ūkininkauti sunku pradėti netgi tiems asmenims, kurie norėtų sukurti smulkius ūkius ir tęsti ūkininkavimo tradicijas savo tėvams ar seneliams priklausiusioje žemėje.

Skatinant emigrantus sugrįžti į Lietuvą, leisti jaunimui likti, grįžti ir savo gyvenimą kurti kaime,  vystyti žemės ūkio veiklą, o tuo pačiu remti smulkiųjų ūkių plėtrą, svarbu sudaryti galybes perduoti fiziniams asmenims, kurie vykdys žemės ūkio veiklą, valstybinės žemės kaimo vietovėse (iki 10 ha) naudotis neatlygintinai su galimybe ją išsipirkti ateityje.

Šiuo metu yra daugybė įvairių strategijų, dokumentų, teisės aktų, įvairių apibrėžimų bei sąvokų, kurie turėtų demonstruoti bei atskleisti valstybės rūpestingumą Lietuvos žemei, jos galimybių išsaugojimą. Tačiau būtina priimti ryžtingus sprendimus, kurie tiesiogiai sudarytų smulkios ir įvairios žemėnaudos vystymo galimybes. Mūsų smulkieji ūkininkai turtėtų tapti prioritetu, nes būtent jie yra kaimo gyvybingumo garantas.

Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Kamblevičius

Comments are closed.

Bombax Theme designed by itx